Pradėjau nuo paprasto klausimo: o kas, jei vieną kartą įprastą patiekalą paruoščiau visiškai kitaip? Ne todėl, kad norėjau kažką „pagerinti“. O todėl, kad man įdomu, kaip skonis gali nustebinti.
Pirmasis eksperimentas buvo labai paprastas. Įprastai salotas ruošdavau su pomidorais, agurkais ir alyvuogių aliejumi. Vieną vakarą pridėjau keptų burokėlių ir truputį ožkos sūrio. Rezultatas mane nustebino. Burokėliai suteikė saldumo, o sūris – aštrumo. Salotos tapo ne tik kitokios, bet ir labiau „gyvos“.
Po šio bandymo pradėjau atidžiau stebėti, kas tuo metu auga. Žiemą – šakninės daržovės. Pavasarį – žalumynai ir ankstyvieji žirneliai. Vasarą – viskas, kas kvepia saule. Ruduo – obuoliai, moliūgai, grybai.
Kai ingredientai ateina iš sezono, jiems reikia mažiau „pagalbos“. Pomidoras rugpjūtį yra toks saldus, kad jam užtenka tik žiupsnio druskos ir gero aliejaus. O šakninės daržovės žiemą – jos pačios paprašo, kad jas iškeptum su rozmarinu ir česnaku.
„Geriausias receptas dažnai gimsta tada, kai neturi visų ingredientų, kuriuos planavai.“
Man patinka maišyti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinama. Pavyzdžiui, kepti morkas su apelsinų žievele ir trupučiu medaus. Arba į pupelių troškinį įdėti gabalėlį juodojo šokolado – jis suteikia gylio ir kartumo, kuris puikiai dera su rūkyta paprika.
Kartą bandžiau kepti žiedinius kopūstus su kaparėliais ir razinomis. Daugelis sakytų, kad tai keistas derinys. Bet kai paragavau, supratau: sūrumas iš kaparėlių, saldumas iš razinų ir žemės skonis iš kopūstų sukūrė kažką visiškai naujo. Nuo tada šis patiekalas tapo mano žiemos favoritų sąraše.
Ne visada reikia keisti visą receptą. Kartais užtenka vieno elemento. Pavyzdžiui:
– Vietoj įprastos grietinės ant bulvių – jogurtas su česnaku ir krapais.
– Vietoj cukraus į avižinę košę – tarkuotas obuolys ir cinamonas.
– Vietoj padažo iš pomidorų – kepti pipirai su balzaminiu actu.
Kiekvienas toks pakeitimas yra mažas nuotykis. Kartais jis pavyksta, kartais – ne. Bet net ir nesėkmė tampa istorija, kurią galima papasakoti.
Eksperimentuoti virtuvėje nėra apie tai, kad reikia būti drąsiu ar kūrybišku. Tai apie tai, kad reikia būti smalsiam. Kai nustojau bijoti „sugadinti“ patiekalą ir pradėjau žiūrėti į tai kaip į žaidimą, maistas tapo daug įdomesnis.
Dabar, kai einu į parduotuvę, nebeieškau konkrečių produktų pagal sąrašą. Aš ieškau to, kas atrodo šviežia ir kvepia gerai. O namie jau sprendžiu, ką su tuo daryti.
Jei norite pradėti savo eksperimentus, siūlau pradėti nuo vieno dalyko: kitą kartą, kai ruošite įprastą patiekalą, pridėkite vieną ingredientą, kurio anksčiau niekada nedėjote. Gali būti, kad nieko ypatingo neįvyks. O gali būti, kad atrasite naują mėgstamiausią derinį.